Su duona sutinkam garbingus svečius, su duona išleidžiam į kelius, pašventinta duona mūs saugo namus. O kokią duoną mėgsta vaikai ir kokia duona jiems yra sveika? Ogi skaniausia pačių vaikų pagaminta duona. Tuo įsitikino priešmokyklinio amžiaus vaikai, dalyvavę edukacinėje programoje „Mano kepaliukas“. Programos metu vaikai susipažino su duonos kepimui skirtais produktais – grūdais, miltais (kvietiniais /ruginiais), sėlenomis, sėklomis (saulėgrąžų, moliūgų, linų…), cukrumi (baltuoju, ruduoju), mielėmis… Jiems buvo priminta, kokį sunkų ir ilgą kelią duonutė nueina, kol patenka ant stalo. Vaikai minkė tešlą, formavo kepaliukus, sudėliojo į kepimo indus, stebėjo, kaip krosnelėje kepė duonelė ir tuo pačiu laiku klausėsi emocingo pasakojimo apie duonos kelią nuo grūdo iki pilvuko, minė minkles, prisiminė patarles apie duoną. Bet svarbiausia – kiekvienas gavo savąjį kepaliuką, paragavo ką tik iškeptos duonelės, pavaišino artimuosius. (Ieškokitė nuotraukų)
Ach, auksini rudenėli…
Rudenėli! Kur tuu??? Ai vaaa, tu čia. Visai arti. Jaučiame, beveik liečiame tave. Tu vėl atėjai mus aplankyti? Ar tu pasiilgai mūsų? Mes tavęs pasiilgome. Pasiilgome tavo šėlsmo, išdaigų, kurias tu mėgsti daryti. Ar vėl nurengsi lapus ir žemę padabinsi margaspalve lapų drobe? Juk tu moki kurti grožį, tu menininkas. Ar galėtum ir mus išmokyti? Mes irgi norime kurti grožį, norime kartu suktis margaspalvių lapų sūkuryje su tavim ir vėju. Rudenėli, ar tu vėl paliksi mūsų širdyse savo pėdsakus, kuriuos mes užkonservuosime žiemai ir saugosime savo širdyse? Rudenėli, ateik ir neskubėk išeiti, neskubėk… Pabūk su mumis, vėju, lietumi… Dar džiugink savo grožiu, ramuma… Rudenėli, ateik ir skleisk ramybę su trupučiu šėlsmo, kuris galėtų išlikti mūsų širdyse iki kito tavo apsilankymo…(Susitikimo su rudenėliu nuotraukos fotogalerijoje)