Apie pasaką

Visais laikais buvo neabejojama dėl ypatingos pasakos reikšmės žmogaus gyvenime. Dabar net taikoma pasakų terapija. Anot T. Zinkevič, jos specialistės, „pasaka – tai kalba, kuria galima bendrauti su žmogaus siela. Tai mokymas, nes pasakose saugoma informacija apie tai, kaip žmonės ieško, bendrauja, išgyvena bendražmogiškąsias vertybes: meilę, tikėjimą, tiesą, savidrausmę, vertę. Siūlome pakeisti visiems žinomą posakį „gyvenimas – teatras, o žmogus jame režisierius“, į “gyvenimas – pasaka, o žmogus – jos kūrėjas“. Darželyje pasakos skaitomos, sekamos, kuriamos, iliustruojamos, vaidinamos. Vaidindami vaikai atranda save, patenkina saviraiškos poreikį, tampa laisvesni, savarankiškesni, tobulina socialinius bei kūrybinius gebėjimus, ugdosi pasitikėjimą ir teigiama save vertinimą. „Raselių“ grupės vaikų, auklėtojų, meninio ugdymo pedagogės Nataljos stropaus darbo rezultatas – vaidinimas K. Čiukovskio pasakos „Musė vilko pusė“ („Муха-цокотуха“) motyvais. Gražu pažiūrėti!

Judėjimas – sveikatos šaltinis

Rugsėjo 21-27 d. Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių įvyko jau 4-oji Judėjimo savaitė – MOVE WEEK 2015. Kasmet šis renginys sujungia vis daugiau bendraminčių iš įvairių Europos kampelių ir dalyvių skaičius su kiekvienais metais vis didėja. Šiais metais renginyje dalyvavo ir l/d „Gelvonėlis“. Mūsų pasiekimai: judėjimo savaitė peraugo į judėjimo mėnesį; grupės žymėjosi apeitų, apibėgtų, kartais įveikiant kliūtis, aplink darželio pastatą ratų skaičius lentelėje; renginyje dalyvavo net lopšelinukai. Laimėtojai – „RAMUNĖLIŲ“ grupės vaikai bei auklėtojos, kurie sukorė 46 ratus. Džiaugiamės jų aktyvumu ir tikimės, kad jie bus stiprūs, judrūs, sveiki. Pasveikinti laimėtojus, įteikti apdovanojimus į darželį atvyko daktaras Aiskauda. Be to, jis pravedė mankštelę, pabendravo, paragino daugiau gerti vandenuko, išdalino visiems po buteliuką „Akvilės“ ir … atsisveikino. Po jo apsilankymo įspūdžių netrūko. (Nuotraukos)

Pirmi pasiekimai

      „Nykštukų“ grupės auklėtoja Valentina džiaugiasi: „Sustojame į ratelį“. Rytas… Visi jau susirinko ir bando sėstis į ratelį – sveikintis, žaisti rato žaidimą. Po dviejų mėnesių kruopštaus darbo, pagaliau, pavyko įskiepyti vaikams empatijos ir tolerancijos. Deividas jau nebenori sėdėti tik prie Mariaus ir susiranda kitą vietą. Aistė jau nebestovi parėmusi sieną ir nebelaukia, kol auklėtoja pakvies į ratelį. Prie vieno auklėtojos šono jau nebetupi į sijoną įsikibęs Augustas, o prie kito – niekam vietos nesiruošianti užleisti Austėja. Abu auklėtojos keliai nebeužimti: ant vieno nebetupi nuolat ašaruojantis Denas, o ant kito nebereikia laikyti vietoje nenustygstančios Milanos. Kai vaikučiai susiburia į ratelį, Nojus jau nebelekia slėptis į miegamąjį, o Dovydas nebesislepia po stalu. Alisija su Jauniumi nebestebi iš tolo. Na, o Simonas, Karina, Ilja, Emilis ir Greta kantriai laukia visų…

Mažo lašelio ilga kelionė

Sužinojome naujo ir pasigėrėjome “pelėdžiukų“ dainomis ir vaidyba. (Nuotraukos)